JBL MANADO

Kad nekeltų kH galima trumpai pavirinti.

Jeigu neplanuojama daryti relijiefo ir laikyti "sunkesnių" žuvų, manau puikus pasirinkimas.

Man manado gerai grojo lygiai metus, o poto visi augalai tiesiog akyse sunyko.

O tu naudojai JBL AQUABASIS PLUS pogrunti ar koki kita?

Taip, naudojau AQUABASIS pogruntį.

Tam kad turėti kritišką ir pagrįstą nuomonę visų pirma reikėtų būti bent jau pabandžius ir pačiupinėjus, nes taip pasakos ir gimsta, kai komentuojama remiantis kitų žmonių subjektyvia nuomone, kurie net nesugeba instrukcijų perskaityti...
O apie "lengvus sukepintus" molius kalbėti iš lubų nereikėtų, nes visi jie yra labai skirtingi...
O jei nori kalbėti objektyviai, tai duok parametrus ir tada pašnekėsim kas yra kas:
Pradžiai pradėkim nuo CEC, kokią įtaką daro sukepinimas, kaip paveikia molio granulę kepinimas bei temperatūra, kokią to nauda?
Ir tik prašau nereikia man nuorodų kad tas ar anas sakė... man tai netiko, netinka ir niekada netiks... man prašau faktus...
Grunto svoris yra aktualus jei laikomos stambios dugninės žuvys, kitais atvejais šis argumentas niekinis, o reljefo nelaikys net ir natūralus gruntas (skalda, žvyras), jei jis nebus tinkamai formuojamas ir tvirtinamas...
Taigi pradžiai norint turėti svarią nuomonę reikia pateikti ir faktus, o ne taip, kad jei garsiau ir dažniau rėki, to labiau esi teisus...
P.S. dar prieš keletą metų turėjai labai aršia nuomonę kad EI yra nesąmonė ir tik testų pagalba galima normaliai sukontroliuoti akvariumą... Tačiau jau dabar dažnai rašai visai priešingai... Taigi gal truputį mažiau spalvų tirštinimo, pasaulis nėra vien juodas ar baltas...

Virgi,
aš turiu savo nuomonę ir tiek, galite tik patys matuoti kiek kieno žodžiai verti..
Visokie asmeniniai pastebėjimai ar retoriniai klausimai Sigitai gražesnio akvariumo turėti kaži ar padės.

Pritariu Virgiui 100 % pas pati nekeicia jokiu parametru acitrusai laksto jokiu duobiu nedaro hc auga neiskyla , gal ir gali pakietyti vandeni bet tik is ziniu stokos nes pats gamintojas rekomenduoja pakaityti manado pries dedant i akva kai tai padaroma jokiu nesamoniu nebuna.

Iš foto archyvų. Bent jau eleocharis tai idealiai jaučiasi manade

Na man tikrai nereikia pritarti ar nepritarti, nes kartais vaizdas susidaro toks, kad neaišku kam iš vis pritarinėjama arba net nesuvokiama kam tai daroma...
Yankadi taip asmeniniai pastebėjimai ir retoriniai klausimai tirai Sigitos akvariumo gražesniu nepadarys, bet ar tavo postas apie Manado nėra būtent tai... pastebėjimus (ir net ne asmeninius)...
Aš visuomet stengiuosi ieškoti racionalių ir logiškų paaiškinimų, o ne kieno ir ko verta nuomonė... Nuomonė be argumentų tai tik simpatijų ir antipatijų dalykas...
Bet mes ne apie tai...
Taip Manado yra lengvas ir tai ne paslaptis, stambesnės dugninės žuvys ji lengvai "formuos" kaip joms reikia, bet tikrai ne uodegos mostelėjimu o rausimu, nes toks gruntas lengvas ir malonus rausti (apie kraikus ir panašius dalykus nekalbu, nes nesu naudojęs, o tai ko nesu bandęs nesiimu ir vertinti). Tačiau tas pats galioja ir smulkiais skaldai (2-4mm) ar natūraliam žvirgždui, o jau tikriai nėra ką kalbėti apie Akadama ar ADA gruntus. Juos taip pat lengvai vartys bet kokia stambesnė dugninė žuvis (čia aš turiu galvoje didesnes nei 8-10cm ilgio šamines žuvis)... Ir kas sako kitaip vadinasi nėra turėjęs vieno iš dviejų arba smulkaus grunto su stambiais šamais arba atvirkščiai...
Taigi jei kalbame apie gruntų maistingumą:
Natūralus akmuo, žvyras ir skalda - apskritas 0
Akadama - maistingumas 0 (na gal šiek tiek ir yra laisvųjų maistinių mikro medžiagų), organikos - praktiškai 0, tačiau CEC.
MANADO - maistiniu požiūriu viskas tas pats kaip ir Akadama, kurio CEC didesis dar klausimas (viską lemia paviršiaus plotas kuris iš esmės priklauso nuo kepinimo temperatūros ir susidarusių porų)... Bet čia nesivelsiu į diskusijas nes konkrečių maatavimų ir skaičių neturiu...
Visi maistingieji gruntai (ADA ir pan) - čia jau kitas lygis maistiniu požiūriu, nes jie turi ir gana didelį CEC o ir pačių maistinių medžiagų bei organikos į valias...
Taigi.
Visi gruntai yra geri kai yra žinomi tikslai, norai ir viskame galime auginti augalus vienodai gerai, svarbu suprasti kiekvieno grunto privalumus ir trūkumus bei rinktis pagal esamą situaciją, žuvis, norus ir požiūrį, nes maistines medžiagas vandens augalai savinasi ne tik per šaknis, o ir prisitaikyti jie pakankamai gerai sugeba pagal maistinių medžiagų prieinamumo zonas...

Virgis provokuoja rašyti ale mokslinius straipsnius su nuorodom į šaltinius ir t.t., bet manau taip niekada nebus forumuose, nes vis dėlto čia susirinkę ne mokslo vyrai ir moterys, bet ši iniciatyva yra sveikintina ir smagu kad taip yra daroma.
Taigi mano pamąstymai taip pat bus tik nuomonės lygio. Nesistengiu prieštarauti, tik išdėstysiu grunto klausimą kaip aš jį matau. Kas norės pats susiras daugiau šaltinių, o kas nenorės - ir čia sudėti nepagelbės.
Ir nuo ko gi pradėti?...
Mano manymu, gruntas yra viena svarbesnių (jeigu ne svarbiausia) sistemų augaliniame akvariume. Ji gali atlikti ne tik augalų šaknų laikymo funkciją, bet taip pat gali būti buferis sistemai, kuris gali sugražinti (na plius minus) į reikiamus rėmus vandens parametrus, bei užtikrinti optimalias sąlygas augalų šaknims maitintis.
Dažnai yra kalbama apie CEC (katijonų mainų gebą), kuri labai teigiamai veikia augalų šaknis, jų augimą. Tačiau dar užmirštama pasakyti apie anijonų mainų gebą, na gal čia kiek per drąsiai su daugiskaita. Labiau tiktu - fosfatų apykaita grunte. Kas norės susiras apie tai, daug prirašyta. Bet esmė, kad tai vyktu - reikalinga grunte koloidinė struktūra, taip pat turi būti geležies ir aliuminio hidroksidai (ir kt.), ir negana to, kad vyktu tiek katijonų tiek anijonų mainai, turi būti žemesnis pH už neutralų, bet ne per žemas, kitaip tariant gruntas turi atlikti pH buferinės sistemos vaidmenį.
Molis turi koloidus (ypatingai smulkias daleles) (taip pat koloidai susidaro skaidantis organikai, tai štai kodėl po kurio laiko neutralus gruntas pradeda dirbti ir augalai pradeda augti), turi hidroksidų. Dėl to moliniai gruntai labai tinka augaliniams akvariumams, tačiau nevisi (ir retas kuris) turi "teisingą" buferinę sistemą, o dėl to, kaip rašiau anksčiau, sunkiau vyksta maistinių medžiagų apykaita.
Kadangi apie molius esu mokęsis nemažai aukštojoje, tai kas vyksta jam sukepant, šiokį tokį supratimą turiu. Sukepus molio koloidinė struktūra prapuola, porėtumas lieka, kolodinė struktūra ne, nes ten išsilydžiusi molio dalis sulipina smulkiąsias daleles, kurios ir užtikrina mainų gebą. Toliau kaitinant molį iš jo išsiskiria dujos (gali būti specialiai dedami priedai, bet nebūtinai)ir taip jis suputoja ir gaunasi .. ale keramzitas, kuris neturi jokio CEC ir dar pagrinde uždaras poras. Tai štai Manado man panašus į smulkų keramzitą, kuris dar ir kelia karbonatinį kietumą... panašus man, dar nereiškia kad taip ir yra... Gal aš ir klystu.
Visai kitoks reikalas yra su gruntais, kurie sukepti žemose temperatūrose, ten kaip ir išlieka koloidinė struktūra, bet granulės jau nebe išyra. Na ir aišku, jei tas gruntas palaiko pH (automatiškai ir kH) tam tikrose, "teisigose" - išvis gėris.
Tad štai, kadangi greitai restaruosiu savo akvariumą, tai būtinai rinksiuosi molio pagrindo, kepintą žemoje T gruntą, kuris mažina pH ir kH.

Na štai trumpai gavosi tokia rašliava. Čia gal ne viskas tikslu ir išsamu, nėra mano žinios tiek gilios, kad galėčiau užsimauti žinovo kepurę. Bet aš sau susikūriau tokį vaizdą ir visada jį pasiryžęs keisti, jei bus racionalūs argumentai patvirtinantys mano požiūrio ar jo kažkurių dalių klaidingumą. Gi tik taip mes tobulėjame, ar ne? ;o)
Tiesa, čia dar galime kabėti ir apie humusines medžiagas grunte... jų įtaką... žodžiu tema plati ir įdomi ;o)

Vejagalvi ačiū.
Tai ką Tu surašei, neabejoju, kad yra tiesa, išskyrus Tavo daromą prielaidą kad Manado yra gamintas taip kaip gaminamas keramzitas, t.y. aukštoje temp. kepinant, taigi ir neturintis jokio CEC.
Tuomet galima manyti, kad gamintojas meluoja teikdamas, kad gruntas (Manado) turi labai aukštą CEC... O tai labai jau rizikinga, ypač tokiam dideliam ir žinomam prekiniam ženklui kaip JBL.
KH kėlimas irgi tik laikinas dalykas, kuris, manau, yra susijęs būtent su gamybine žaliava ir būtent kepinimas neaukštoje temperatūroje sąlygoje hidrokarbonatų išsiskyrimą... Bet čia tik mano pamąstymai, kurie nebūtinai teisingi.
Be to tas kietinimas būna labai trumpą laiką, bent jau pas mane tai buvo pastebima vos pora mėn. Be to tam kad kalbėti apie kietinimą reiktų kalbėti ir apie dydžius, taigi - bent jau aš fiksavau 1-2 KH per savaitę, kai bazinis vanduo 12 kH..
Buvo kad vanduo buvo nekeičiamas ir 2 savaites, pokytis nebuvo didesnis...
O šiaip aš neprovokuoju nieko, paprasčiausiai man labiau priimtina argumentų kalba ir aš savo nuomonę dažnai keičiu, jei tam yra argumentų... Asmeniniai pastebėjimai yra gerai, kai lie argumentuoti ir turi loginį ryši su tam tikra mokslu paremta praktika, o ne VBS.
O šiaip tema iš tikrųjų grunto tema yra labai įdomi, tačiau nesu ant tiek išprusęs kad galėčiau veltis į diskusijas, kas ir kaip gaminama ar kas vyksta vienu ar kitu įvairiuose gruntuose...

Virgi, prisipažinsiu, kad į Manado labai nesigilinau. Man užteko fakto, kad kelią karbonatinį kietumą, kad aš toliau jo nenagrinėčiau ir negalvočiau kaip gerą substratą. Manau tu turbūt teisu apie tai ką rašai.
Dėl temperatūros ir karbonatų, tai jei kaitini aukštoje temperatūroje kalcio karbonatas skyla ir lieka kalcio oksidas, kuris savo ruožtu vandenyje, kuriame yra co2, sudaro kalcio bikarbonatą.
Aišku, tai nieko neįrodo. Manado gamybos technologija yra gamintojų reikalas ir aš pasitikiu jų teiginiais apie CEC, tačiau man nepatinka karbonatų kėlimas ir tiek...

Pavirinus Monadą nebuvo pastebėta jokio kH kilimo